
Veislės standartas
Rusų toi standarto projektas parengtas FCI Nr.352 nuo 21.02.06,FCI patvirtintas pavadinimas Rusų toi (Russkiy Toy)
Kilmės šalis: Rusija
Standarto publikacijos data: 2003 02 27
Paskirtis: Šuo – kompanjonas
FCI klasifikacija: 9 grupė.
9 sekcija Kontinentalio toi spanieliai ir Rusų toi.
Be darbinių išbandymų.
TRUMPA ISTORINE APŽVALGA:
XX a. pradžioje Rusijoje vieni iš populiariausių dekoratyvinių šunų buvo anglų toiterjerai, tačiau socialistinė revoliucija ir po to susiklostęs autoritarinis režimas sugriovė beveik viską iš pamatų. Tik 50-aisiais, žlugus socialistiniam režimui, atsirado galimybė atkurti veislę. Beveik visi iš pradžių surinkti šunys buvo be kilmės dokumentų, daugelis iš jų buvo negrynaveisliai. Atitinkamai susiklosčiusiai tuo metu politinei situacijai šalyje, rusų kinologai manė esą neįpareigoti paklusti standartams, priimtiems kitose šalyse, ir daugeliui veislių patvirtino savo standartus. Standartas, sudarytas toiterjerams, smarkiai skyrėsi nuo anglų toiterjerų standarto daugelių pagrininių aspektų, ir nuo šio momento veislės vystymasis Rusijoje ėjo savo keliu.
1958m. spalio 12 dieną Maskvoje nuo dviejų trumpaplaukių toiterjerų, vienas iš kurių turėjo ilgesnio plauko kailį, gimė patinas su efektingais ilgais plaukais ant ausų ir galūnių. Buvo nuspręsta, tai įtvirtinti palikuonyje ir jį sukergė su kale, taip pat turejusią ilgesnio plauko kailį. Taip buvo gautas ilgaplaukis toi terjero variantas, kurį pavadino Maskvos ilgaplaukiu toi terjeru. Didelį vaidmenį kuriant šią veislę suvaidino Maskvos kinologė Žarova Jevgenija Fominicna. Ilgamečio izoliuoto vystymosi ir specifinės atrankos eigoje buvo išvesta nauja veislė– Rusų toi terjeras dviejuose variantuose: ilgaplaukis ir trumpaplaukis.
BENDRAS VAIZDAS:
Mažas, elegantiškas šuo, judrus, ilgakojis, plonais kaulais ir sausais raumenimis.
Morfologiškai lyties tipas išreikštas silpnai, tačiau ryškiai pastebimas elgesyje.
SVARBIOS PROPORCIJOS:
Kvadratinis formatas. Aukštis alkunėse truputį daugiau pusės aukščio keteroje.
Krūtinė pakankamai gili.
TEMPERAMENTAS:
Aktyvus, labai besidžiaugiantis gyvenimu, ne bailus ir ne piktas, judrus, negailėdamas savęs, jis gina šeimininką, inirtingai loja ant įsiveržusio pašalinio žmogaus.
GALVA:
Nedidelė, sausa, lengva.
KAUKOLĖ:
Aukšta, bet ne plati (skruostikaulio plotis ne didesnis nei kaukolės aukštis), apvalaina žiurint iš profilio. Perėjimas nuo kaktos link snukio ryškiai išreikštas.
PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosis: nedidelė, juoda arba pagal kailio spalvą.
Snukis: sausas, užsmailintas, truputį trumpesnis negu kaukolinė dalis.
Lūpos: plonos, sausos, gerai priglūdusios.
Dantys: nedideli, balti, sukandimas žirklių tipo.
Skruostikauliai: plokšti.
Akys: gana stambios, apvalios, kiek iškilusios, plačiai ir tiesiai sustatytos, tamsios.
Vokai tamsūs arba pagal kailio spalvą, gerai priglūdę.
Ausys: didelės, plonos, stačios, aukštai pastatytos..
KAKLAS:
Aukštai iškilęs, plonas, sausas, gražiai išlenktas.
KORPUSAS:
Viršutinė linija: graži, truputi išlenkta.
Ketera: ryški.
Nugara: stipri, trumpa, tiesi.
Juosmuo: trumpas, truputį iškilus.
Kryžius: apvalokas ir truputį palinkęs.
Krūtinė: gili, normalaus pločio, ovalo formos.
Apatinė linija: pilvas patemptas. Susidaro lygi ir graži išlenkta linija nuo krūtinės link tarpkojo.
UODEGA:
Trumpinama paliekant 2-3 slankstelius. Šuo laiko ja truputi pakelta. Taip pat leidžiama ir nenukirpta uodega.
GALŪNĖS:
Priekinės kojos: grakščios ir lieknos, žiūrint iš priekio – tiesios ir lygiagrečios.
Mentikauliai: normalaus ilgio, ne per daug palinkę.
Pečiai: pagal ilgį beveik lygūs su mentikauliais.
Alkunės: nukreiptos atgal.
Priešpečiai: ilgi, tiesūs.
Riešai: sausi.
Letenos: nedidelės, ovalios, suspaustais pirštais, nukreiptos į priekš.
Užpakalinės kojos: žiurint iš užpakalio tiesios ir lygiagrečios, sudėtos truputį plačiau negu priekinės. Užpakalinių kojų kampai aštrūs, ryškūs.
Klubai: lieso ir išvystyto raumeningumo.
Strėnos: raumeningos, neilgos, pusiau apvalios.
Keliai: kampuoti.
Letenos: truputį siauresnės nei priekinės.
JUDESIAI:
Laisvi, tiesūs, greiti. Statikoje ir judesyje šuns siluetas mažai skiriasi.
ODA:
Plona, sausa, gerai prigludusi prie kūno.
KAILIS:
Yra du tipai: trumpaplaukis ir ilgaplaukis.
Trumpaplaukis: kailis trumpas, gerai prigludęs, blizgantis, be pokailio ir plikų vietų.
Ilgaplaukis: korpusas padengtas ilgais (3-5cm) tiesiais arba truputį banguotais prigludusiais plaukais, neslėpiančiais natūralių kūno kontūrų. Kailis ant galvos, priekinėje galunių pusėje trumpas ir gerai prigludęs. Ant visų letenų pailgėjęs švelnusis kailis, visiškai paslėpiantis nagus. Ausys padengtos tankiu ir ilgu kailiu. Kailis ant kūno neturi būti suveltas arba labai trumpas (mažiau nei 2 cm).
SPALVA:
Juoda su įrudžiu, ruda su įrudžiu, mėlyna su įrudžiu, taip pat įvairių atspalių ruda su juodumu arba rudom dėmėm arba be jų. Visos spalvos pageidautinos sodriu atspalviu.
UGIS IR SVORIS:
Aukštis ties ketera: 20-28 cm.
Svoris: iki 3 kg
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo aukšciau nurodytų charakteristikų turi būti traktuojamas kaip trūkumas arba defektas, atsižvelgiant į nukrypimo lygį:
Tiesus sukandimas,alveolinis kandžių pakrypimas.
Pusiau stovinčios ausys. Jeigu tai ilgaplaukiui tipui ir susiję su ausų pasunkėjimu dėl ilgų plaukų, tai leidžiama, bet nepageidautina.
Kailio išretejimai pas trumpaplaukius.
Per ilgas arba per trumpas kailis pas ilgaplaukius.
Nedidelės baltos dėmelės ant krutinės ir pirštų.
Juoda, ruda, žydra spalvos, per tamsios įrudžio zonos.
Aukštis ties ketera daugiau nei 28 cm.
DISKVALIFIKUOJANTYS TRŪKUMAI:
Agresyvumas.
Galva panaši į „cichuachua“ tipą.
Perkandimas, ryškus nedakandimas, ilties nebuvimas.
Kabančios ausys.
Trumpos kojos.
Pas trumpaplaukius – kailio išretėjimai dideliais plotais arba didelės plikės.
Pas ilgaplaukius – puošnių plaukų ant ausų nebuvimas,garbanotas kailis.
Balta spalva, baltos dėmės ant galvos, pilvo, aukščiau riešo, didelės baltos dėmės ant krūtinės ir gerklės, dryžuotumas (tigrinis kailis).
Ūgis daugiau nei 30 cm.
Pastaba : patinai turi turėti dvi aiškiai išreikštas sėklides, pilnai nuleistas į tarpkojį.
Vertë: Elena Kanapickaitë. Lietuva.
2005 m.
![]()